Mobiliojo telefono bazinė stotis, taip pat žinoma kaip mobiliojo ryšio svetainė arba mobiliojo ryšio bokštas, yra pagrindinė telekomunikacijų infrastruktūros sudedamoji dalis, leidžianti teikti belaidžio ryšio paslaugas. Iš esmės tai yra radijo siųstuvo-imtuvo stotis, skirta perduoti ir priimti signalus į mobiliuosius įrenginius ir iš jų tam tikroje geografinėje vietovėje.
Mobiliojo telefono bazinė stotis paprastai susideda iš bokšto arba stiebo, palaikančio antenas, kartu su bazinės stoties bloku (BSU) ir radijo dažnio (RF) bloku. BSU yra atsakingas už skambučių ir duomenų srauto, einančio per bazinę stotį, apdorojimą ir valdymą, o RF blokas tvarko signalų perdavimą ir priėmimą į mobiliuosius įrenginius ir iš jų.
Siekiant užtikrinti aprėptį platesnėje srityje, tinkle dažnai diegiamos kelios mobiliųjų telefonų bazinės stotys. Šios bazinės stotys yra tarpusavyje sujungtos fiksuotojo ryšio arba šviesolaidinėmis jungtimis ir sudaro belaidį tinklą, leidžiantį mobiliesiems įrenginiams sklandžiai persijungti tarp ląstelių, kai jie juda.
Mobiliųjų telefonų bazinių stočių vieta yra labai svarbi užtikrinant tinklo aprėptį ir patikimumą. Mobiliojo ryšio tinklų operatoriai paprastai investuoja į strategines vietas, kurios užtikrina optimalią aprėptį ir pajėgumą, pavyzdžiui, ant stogų, ant aukštų pastatų arba atokiose vietovėse, kur aprėptis yra nedidelė arba jos visai nėra.
Mobiliųjų telefonų bazinė stotis yra svarbus belaidžio ryšio infrastruktūros komponentas, leidžiantis mobiliesiems įrenginiams susisiekti tarpusavyje ir pasiekti tinklo paslaugas. Atsiradus naujoms technologijoms, tokioms kaip 5G, bazinių stočių vaidmuo tik dar labiau padidės patenkinant augantį didelės spartos duomenų paslaugų poreikį.
