Savarankiškai laikantys bokštai yra telekomunikacijų konstrukcijos, kurios suprojektuotos taip, kad būtų laisvai stovinčios ir kurių stabilumui išlaikyti nereikia išorinės atramos ar laidų. Vietoj to, jie yra sukonstruoti su kojomis, kurios suteikia reikiamą stiprumą ir stabilumą, kad konstrukcija būtų vertikali. Šis dizainas turi daug pranašumų, palyginti su tradiciniais grotelių bokštais, įskaitant didesnį lankstumą nustatant vietą ir sumažintą vizualinį poveikį aplinkai.
Savalaikio bokšto kojos paprastai yra pagamintos iš plieno arba betono ir yra sukurtos taip, kad atlaikytų bokšto bei bet kokios ant jo sumontuotos įrangos svorį. Kojos dažnai smailėja į viršų, kad sumažintų vėjo pasipriešinimą ir padidintų stabilumą. Bokšto pagrindas sukurtas taip, kad konstrukcijos svoris tolygiai paskirstytų žemę ir neleistų jai nuskęsti ar pasvirti.
Vienas iš pagrindinių save laikančių bokštų privalumų yra jų universalumas. Kadangi jiems nereikia išorinės paramos, juos galima statyti įvairiose vietose nei grotelių bokštuose, pavyzdžiui, šalia vandens kelių arba nuožulnioje vietovėje. Juos taip pat lengviau montuoti ir prižiūrėti, nes jiems nereikia didelių parengiamųjų darbų ar nuolatinio laido koregavimo.
Kitas save laikančių bokštų privalumas – sumažėjęs vizualinis poveikis. Kadangi jie yra laisvai stovintys, jie turi mažesnį plotą nei grotelių bokštai ir gali būti suprojektuoti taip, kad jie susilietų su aplinka. Tai ypač svarbu miesto ar gyvenamosiose vietovėse, kur telekomunikacijų bokšto vizualinis poveikis gali kelti susirūpinimą.
Save laikantys bokštai taip pat sukurti taip, kad būtų patvarūs ir ilgaamžiai. Tinkamai prižiūrint, jie gali tarnauti dešimtmečius nereikalaujant kapitalinio remonto ar keitimo. Tai sumažina ilgalaikes nuosavybės išlaidas ir užtikrina, kad bokštas ilgus metus teiks patikimas ryšio paslaugas.
